-5 coliai dangaus-dantų apnašos-eskizuota Būtis-

Apčiulpia pirštą-tą, kuriuo rodome kryptis-ir mėgina pagauti: iš pietryčių tai ar rytų. Kelias sekundes palieka apmirusias, tada staigiu mostu delnais užspaudžia akis. Nupjautų rugių laukas rodo nugarą vėjuotiems pokyčiams. Dar trys sekundės ir žemėti sportbačiai ima mėtyti savo palaidus raiščius aklo kelio (į vakarus) kryptimi. Sustabarėjusius pirštus grūda kišenėn, kitais-paskubom stabdo artėjantį triukšmą...

Mano istorija sudėtinga. Ne, ji nėra išgalvota. Taip, ji susitepusi. Pilna irracionalumo, todėl keblu ją pasakoti ir dar sudėtingiau suvokti. Įvykiai mano gyvenimo pasakojime pameta savo chronologiją, istorinis laikmetis neegzistuoja. Muziką atstoja Tyla. Aš-filosofinė lygtis, kurios irracionalumas niekada nebus panaikintas. Kartkartėmis gaudau vėją. Ir nežinau, kaip skaičiuojamas laikas. Nes mano laikas, kaip ir aš-sumautas atvejis.

Lanku išsilenkusia nugara, kišenėse užspraustomis rankomis, pėdina. Vis sekdamas nežinomybės užuominas, vis mėtydamas degutą šaukštais, žvalgosi į vienišas sielas. Senasis miestas traukia akį: kabaretai, viešnamiai, bohemiškos skylės ir kiti užuovėjos atributai. Architektūra-lyg serganti diabetu-dar vis melodingai laidanti žavesio atodūsius, bet nebemerkianti akių, aiškiai suvokianti cilindro-vamzdžio baigtį. Tai tik patrauklus kurortas iškreiptiems žvilgsniams. Stabteli. Užsirūko. Ir vėl velkasi pėdos.

Aš-debesų eigos įprasminimas. Mėgstu tylėti. Tik kartais, kai lūpos sučiauptos, vyzdžių juoduliai plečiasi, obuolys ties adomu pradeda virpėti, esu priverstas užklausti: ar matei kaip dailiai liepsnoja evangelijos, kaip mėto puslapį po puslapio pagal Matą išrikiuotos sutemos ar avys. Ne, aš nesu katalikas. Taip, man patinka žaisti su ugnimi. Ne, aš neatstovauju piromanijos kronikoms.

Grotestiško svingo ritmu judina kaulelius ties kulkšnimis. Sustoja. Lengvu judesiu it Elvis persibraukia kūkšterą ties pakaušiu. Atsainiai iškvėpia. Tykiai raizgosi aklais koridoriais. Apsiveja aplink. Liežuvių atbrailomis dirgina landą, kurios dedikacija iki šiol nežinoma. Čiulpia dūžtančius tvinksėjimus. Užpildo iki šiol tuštumoje lūkuriavusią ertmę. Suskumba augti. Plečiasi. Milijonas balsų tolsta, dar girdime kaip klykia, it būtų kraugeriškai kapojami itališkomis geležtėmis, lyg kristų nežinomybės kirminui į purvinus nasrus... blaškomas nuovargio atsidūsta.

-dar vienas įrašas sudilusioje vaizdajuostėje. sukasi atgal ir pirmyn. paskubomis. nepaisant erdvės, vietos ar laiko. nesuteikiant pirmenybės herojams. nes vieną negražią dieną jam pasakė: 'visa yra viena'. buvo naivus-nepatikėjo. -

Iškvėpia.

Aš-akimirkų kolekcionierius. Ne, aš neišsigalvoju. Taip. 

Taip, aš (n) esu tu.