Kaip išeiti iš tamsos?

Niaurūs judantys nevilties langai-
Nuo šitos palaimos darosi man bloga.
Varvantys raudoni prakaito lašai
Pro prakiurusį žilos jaunystės stogą.

Kraujo upėm tekantys lašai,
Į savą širdį kelio nesuranda.
Toj upėj sužeistom rankom taškais
Lauki, kol neviltis išties tau ranką.

Tamsus dangus juodai pravirko.
Aitria karšta lava gailestį užpylė.
Gyvastis trapi riksme ištirpo.
Paskendo, nupleveno į skaudų gylį.

Sudegusiom venom į plaučių bedugnę
Saldžiai kartus ir nuodingas nukrito.
Iš tinklainės akių išlupo ugnį,
Apspjovė veidą šviesiam rytojaus rytui.

Kažkur kažkaip šviesa balta lyg ir plevena…
Bijau žiūrėti-regėjimas atprato.
Klyksmu maldą mano baimė lemena,
Tamsa lediniais pirštais kojas krato.

Atsisuku į klaikią šviesą,
Tačiau joje man dar tamsiau.
-Kaip man ką nors ten įžiūrėti?
-Įžiūrės! Tik pirma išeiki iš tamsos, brolau…