akytėm verkiančiom
braunuos į gyvenimą
karčiai,
tik kaip kūdikis
renkuosi tėtį, mamą,
kur dangus šaukiuosi
saulės,
plaštakėles pilkąsias
mindei už ramybę
savo kaip ir mano
sielos,
galbūt pašvaistę
aklumu suvilgdys
lūpos be vilties,
tavo ir tikrai ne mano,
akys
degs lauže pagonių,
aukosies vardan aukščio
savo tik ne mano,
rankų,
gels ir siurbs syvius
nemeilės,
siurbėlės vampyrų
kaip mes,
kaip aš,
kaip tu,
kaip naktį.