Dvasia virš kėdės,
nuo kurios tu pakyli
tampa tik eiline
paaiškinta sąvoka.
Tokia paaiškinta ir aiški,
kad supranta net kvailiai.
Ir ką gavai, kas iš rankų krito,
kaip rudenio vanduo vėlyvas?
Jei nieko? tik niekad
Gauk parako, ieškok ugnies
pasigauk vaiduoklį miegą,
paprašyk, kad sugiedotų
gegutės giesmę
paryčiais, vėl grįžtant į namus -
ramius, tylius, savus
ežerėlius žalių akių.
Užsimerk.. tu tik eilinis
sotus, laimingas,
eilinis nereikalingas
niekam, netgi sau.
Vasariai, kovai, gegužės
vis krenta žemyn ir į žvaigždes
arba skrenda
gatvių atvaizdais
pigiuose paveiksluose.
„Nereikalingi nereikalingiems“
Tik be panikos, ekspertų nuomonės
šiuo klausimu vis dar nėra.


Tamsus Vanduo







