dangus

saulės nutviekstuose delnuose
    vėl kalasi paukščiai
dangaus rasa jie nuglosto
    nesibaigiantį mano laukimą
sudaužom laikrodžius
    tik surenkam laiką
      kad kišenėse rastų namus
    sustojam --
nes sparčiai einant užima kvapą
          sustojam
    išskleidžiam sparnus
  ir nieko nelieka -- dangus
taip aukštai
          ir mes atkartojam sapnus
  toks paukštiškas laikas -
  delnuos tas dangus