cv

Įžanga 

Kaip parduoti save? A? „Chebryte“, aš ne apie parsidavimą „ant platformos“, aš apie darbą. Štai, kaip pateikti save darbdaviui, kad „sueičiau“ už gerai vertinamą „antikvarą“, o ne senieną? Ir kur rast „kupčių“? Padėkite, ką? Ką moku, Hm-m- čia aišku klausimas- susitartume.

CV

  Kam tinku:
    Diapazonas-nuo matematinių rebusų sprendimo iki poetinių nukrypimų. Kasdien sprendžiu, kaip sudurt galą su galu, nes, kiek algos begaučiau, vis tiek jos trūksta nors tu ką.  Tikrai, bet kurį milijardierių padaryčiau milijonieriumi. Taigi būčiau tikrai gera darbuotoja, partnerė, žmona. Vakarais ne tik pasakas sekčiau, bet ir eiles deklamuočiau- patikėkite migdomųjų nereikėtų. Pastaba darbdaviams: bankams tikrai nereikėtų mokėti palūkanų (nieks pinigų neskolintų).
  Mokslai ir šeimyninė padėtis:
Privalomieji ragauti. Mano supratimu, programa turėjo būt tokia – aukštasis išsilavinimas, vyras, du vaikai, teisės. Tiesa, vyras tai jau „praėjęs etapas“- neišlaikė įtampos, pabėgo. Turtą pasidalinome-man liko mano mokslai ir vaikai, jam- mūsų tuščios piniginės banko sąskaitos. Mokslus paliko man kaip kompensaciją už moralinę žalą, vaikus, kad nenuobodžiaučiau. O jie man tikrai neleidžia to daryti! Vaikai- bernai- ąžuolai, galintys išvesti iš proto bet kokią motiną. Bet juk tik tokią, kuri dar „iš jo“ neišvesta. Teisės- padėtos į stalčių ir laukia, kol šeimininkei, kas padovanotų „ratus“. Tačiau iki šiol jai nieks nesiūlė „ratų“, kuriuos galima būtų vairuoti, siūlė tik tuos, kurie „veža“. Nepasinaudojo, o gal ir be reikalo.
  Amžius:
Tarpinis, neapibrėžtas-nuo vaikystės iki suvaikėjimo. Vieni mano, jog dar mažvaikė, kiti galvoja, jog žmonės „iki tiek negyvena“. Pati manau, jog pasus žmonės sugalvojo be reikalo, juk „kožnam“ ant kaktos parašyta, kiek jam metų. Na dar galima būtų spręsti iš poelgių, iš draugų rato ir t. t. Beje, mane dar „aštuoniolykiniai“ mano vaikai ir jų draugai kviečia į bendras „tusovkes“. Taigi spręskite patys, kiek čia man tu metų, o aš jau pati pamirštu skaičiuoti.
Išorė:
Apsimetėlė blondinė, kuriai jau laikas būtų ir  mažumėle susirūpinti dieta. T. y kažkada buvusiam „kaulų vyniotiniui “ ar „degtukų dėžutei su keturiais degtukais“, staiga ėmė ryškėti apvalumai, bet visai ne ten, kur norėtųsi. Sako sportas padeda tik laikinai, maisto papildai- tik papildo figūrą.
Charakteris:
Niekaip negaliu susitaikyti su blondinės role nors tu ką: kai užveda visur iškišu savo „rudus plaukus“-tik štai, kaip jie vertinami, neaišku.
Kalba ir pomėgiai:
Tradicinė mano kartai- lietuvių, rusų. Ak, nostalgija rusiškiems filmams- „Maskva  netiki ašaromis“, „Tarnybinis romanas“. Tiesa, vokiškų filmų nežiūrėjau, bet jei, kas leistų, pakalbinčiau ir vokietį. Su lenku beje irgi susišnekėčiau ir net romaną perskaityčiau originalo kalba. Pinigus jų kalba taip pat suskaičiuočiau.
Tolerancija ir moralė, kitos savybės:
Kiekvienas kvailioja, kaip jam patinka. Moralė-gyvenu viena,  nes su kvailiu gyvent nenoriu, o protingi tikriausiai nenori gyvent su manim. Nors viena draugė pasakė: visi veisliniai pririšti, laksto tik „dvarniaškos“- neužpikite čia toks blondinės „prikolas“. Kitos savybės- nesuprantu, kodėl žmonės meluoja-ar jie ko nors bijo? Čia ne apie šventą melą- pvz., jei kalba eitų apie (taip pompastiškai) apie tėvynės išdavimą-tada prašom- meluosiu ir nemirksėsiu, o jei reiks ir įtikinamą melą sukursiu. Esu nepolitizuota, čia šiaip palyginimas, kad suprastumėte, kas tas šventas melas. Negi pasakosi draugės vyrui apie jos meilužius. Patys suprantate-esu padorus žmogus. O jau, kaip suprasti padorumą, kitas klausimas- tai jau moralė. Gėrimas- vaišina vaišinuosi, nevaišina- h-m-m- kartais ir pati pavaišinu.
Ko norėčiau:
Realizuoti save, mėgstu iššūkius ir naujoves. Taigi padėkite išsišokti, padovanokite ką nors naują. Leiskite užmigdyti budrumą.

Pabaiga

Tai tiek trumpai žinių. Jei negalite įdarbinti, pavaišinkite nors baltu vynu.