Laikau liniuotę paruošęs
kirsti sau per nagus.
Laikau duris aš pravertas
nosiai savo prispaust.
Skaičiau, kad taip reikia, bet gal
ne viską gerai supratau.
Skaičiau ir maniau išsigelbėsiu,
maniau, bus daug paprasčiau.
Ir Jurga, jai amžiną atilsį,
man pataria nert kuo giliau.
Bet ką, po velnių, šitai atneša?
Patikslink, Jurga, prašau.
Save aš stebiu ir siurprizų
aš laukiu kaskart vis daugiau.
Save aš stebiu ir kaprizai
tarpusavy ima kariaut.