Vėjo gūsiais žygiuojantis
pavasaris
taip skuba neatnešti žinių
paslėptų po dešimčia metų.
Tu nepamiršk įsivaizduoti jo
bėgančio rankomis ir
nusižudančio pirštų galiukuose.
Juk viskas taip lengva -
Vėl dienos ilgėja.
Giesmėse apie traukinių bėgius,
ar jauti?
Sužydėjo, suvešėjo..
Autostradose numušti kačiukai.
Pasislėpti nuo visko būtų
per lengva net dievui,
kurio čia nėra.
Tikėkime, kad jis gali vandenį
paversti sidabru
[ir skęsime sidabre, šaunu]
Vėl apsigaukime - juk viskas, kas
netikra, tik tarp dangaus ir debesų..
Nusišypsok, pavasaris juk
atėjo [praėjo - išėjo]
taip greitai.


Tamsus Vanduo









