Kai miršti per anksti...

Koks kvailas daiktas visgi yra Viltis. Ir koks įdomumas mirti paskutinei? Kai sudūžta iliuzija apie savą vietą šiam pasaulyje. Kai pamatai ištuštėjusias svajonių lentynas. Kai radiosignalais nebekeliauja po žemę jausmai. Kai nebelieka materialumo, o tuo pačiu ir tikslo. Kai kiekvieno siekis išgaruoja su paskutiniu prakaito lašu. Kai pasaulis visiskai išmiręs…

O JOS Viltis mirė per anksti. Ji pralenkė laiką. Ir liko amžinybė: liko praeitis, ateitis ir akimirka. Pirmoji neleido mirti nostalgijai, antroji žadino smalsumą, trečioji… tiesiog skaudino.. O laikas bėgo. JI - stovėjo. Verkė. JI nemėgo laiko. Ir neturėjo Vilties jo pamėgti.