Paliekant kerėplišką valso ritmą,
Pradėjusį kliūt už atšokusio grindinio,
Atminties nuotrupos apie tai kas širdžiai ikoniška
Įsipynė į akių vyzdžius;
Tai kas net kintant erdvei ir laikui
Amžiams išlieka brangu.
Tie ilgesiai buvo beskonis raugas mintims.
Sapnai nespėjo perspėt kokie bus orai;
Nepastebėti ženklai praslydo atšvaitais.
Nepasiilgsiu nė vienos užuominos per rugsėjo laikus
Ir ta jausmo kantrybė nebelauks dovanų,
Nes melagingą miražą išlėto užmirštu...