Kiekviename žingsnyje šalia ji pėdina,
Ji nekviesta ir net ne draugė,
Neprašoma visai, bet tarsi prielipa
Net nežinai kada pastvers tave už rankos....
Ateina tyliai ji, prisėlina,
Tokia beširdė ir bejausmė.
Ir atima iš mūsų kas brangiausia,
Ir net neklausia vardo.
Įsiveržia į svetimą gyvenimą,
Nereikia jai nei statuso, nei amžiaus.
Neprašoma visai, bet tarsi prielipa
Išsiveda į nebūtį už rankos....