Linija
Susidaro plona linija ir nusitiesia delnu žemyn. Tada didžiojo piršto gale susidaro lašeliai ir krinta žemyn. Vienas, du, trys vis greityn kol pameti skaičių. Tu jauti, kaip lašeliai krinta. Jie virpina ora, atsitrenkia į žemę ir ji sudreba. Nutirpsta rankos iš jų iškrinta metaliukas, kūnas susmunka, prieš akis prabėga visa kas buvo gera ir skruostu nurieda vienintelė ašara, tarsi klausdama: Kodėl? O tu tik sėdi ir ta raudona dėmė aplink vis plečiasi.
Saulėja
Pastatau ją pievutėje... Kokia ji graži, spindinti, aukšta. Pradedu skaičiuoti. Pasigirsta slėgtų dujų švilpimas, net spengia ausyse, vis garsyn ir garsyn. Baigiau skaičiuoti. Ji kyla, kyla, kyla... Galiausiai dingsta saulėje.
-Pogalais kokia graži mano raketa!
Auksas
Liko kelios minutės. Stengiuosi viska apžiūrėti. Medžiai eilėse, šlapi šaligatviai, nuo medžių krintantys skaisčiai geltoni ir kraujo raudonumo lapai, seni namai... Viskas susilieja į bendra nuostabų paveikslą, o praeinantys žonės to nepastebi.
-Kvailiai!
Štai ir ji, saulė, išlenda iš už namų ir viskas virsta auksu.
Bet liko tik kelios minutės.