Žinai,
Aš pamečiau kelią,
Po to jausmus ir svajones,
Neužilgo pamečiau save.
Ištirpau
Tarp dangaus ir žemės
Kažkur tarp oro molekulių
Atsibudau
Nuo žemės bildėjimo
į savo medinį karstą
Kartais, kai pridarai per daug klaidų, gyvenimas antro šanso nebeduoda... Juk jis - ne mylinti motina, kuri pagaus kaskart, kai nukrenti.
Pats klaidų pridarai, pats srutų duobėj ir skęsti, taip sakant...