Tai panašu

Susukta laukimo, ieškojimo ir klydimo...
Gal meilėj, gal apkvaitime..
Bet panašu tai į jau nujaustą pradžią,
Panašu į užprogramuotą susitikimą,
Į žiniuonės senai nuspėtą ateitį,
Ir pranašų minėtą žinią,
ir į jau parašytą meilės romaną,

Ir tas vakaras ir tas rytas, ir diena
Ir aš visame kas buvo ir kas yra.

Panašu į knygos personažą,
Į dainos metaforą,
Į pro cementą besikalančią žolę,
Į šaligatvio įliptą balą,
Į permatomą sąsiuvinio aplanką,
Į nokstantį kirmėliuko namą,
Į lietaus lašus voratinkly,
Į vakaro dangaus raudonį,
Į išsišakojusį kaimo kelią,
ir į užmiršto šulinio tylą...