Sunkiausias dalykas man šiuo metu yra negalvojimas. Taip, taip, tas paprastutis procesas, kurio įvykdyti turbūt neįmanoma. Netgi pabandžius negalvoti, lieka viena mintis galvoje: „Negalvok, negalvok.. „. Bet čia jau gaunas sviestas sviestuotas, kaip sakydavo mano tikrai šauni lietuvių mokytoja. Per pastarąją savaitę supratau, kad jei turi bent keletą vingių smegenyse, rasti minčių srautą blokuojančią (ar bent jau mažinančią) priemonę nėra taip paprasta. Ir tos didžiulės ausinės, su kuriomis atrodau kaip ufonautas (užtat jaučiuosi labai kruta) ir superextramega garsu paleista pikta muzika (tarkim, Korn - A. D. I. D. A. S) nelabai veikia. Ir net pavargęs kūnas neveikia, nors visi sakė, kad fizinė veikla yra minčių žudikas. Bet neeeee, tokių tinginių kaip aš nepaveikia nė kiek.
Juokinga? Taip. Paprasta? Kai turi tikslą. O pas mane jo nėra. Ir stengies save įtikinti, kad yuhu, viskas gerai, tūsai tūsai, vaikinai/merginos, mokslai, draugai, alkoholis (susidėliokite jums priimtina tvarka) yra TOKS nuostabus dalykas. Tik tai paprasčiausiai vadinama laiko švaistymu, nes kas per daug, tas nesveika. Ir tada atsitinka koks įdomus dalykas, kuris ūmai tampa savotišku varikliu ir mintys apie tą dalyką ima varyti iš proto.
Koks dalykas? Mmmmmm, labai šaunus/kuliškas/netikėtas/stebinantis ir visoks kitoks. Dažniausiai žmogaus pavidalu. Esant veiklos ir tikslų trūkumui jisai padeda išgyventi. Kaip skardinė Red Bull per sesiją (OMG, o ji artėja su visais savo baubais) arba nepaliaujamas mano tarškėjimas (kurio nekenčiu), kad draugas, vairuojantis mašiną rytą po tūso, neužmigtų.
Bet turbūt blogiausias dalykas yra ne pats galvojimas, o įvairių papildomų situacijų mintyse sukūrimas pliuus tas šlykštus: „O kas, jeigu... „. Kaip sako pora mano tikrai šaunių draugų: „Yra kaip yra“. Pridėsiu – bus, kaip bus.
Sunku, nepakeliama, nepriimtina. Cha, turbūt kaip alkoholio negavimas tiems bomžams, kurie taip mėgsta sutrikdyti mano saldų miegą savo beprasmiais šūkaliojimais ankstų rytą (o jie kada nors miega???).
Ir alus nepadeda (tas būna aišku dar prieš pradedant jį gerti). Ir cigaretės. Ir visas kitas šlamštas, taip noriai grūdamas į skrandį/plaučius/smegenis. ***as.
O tas dalykas, apmąstomas iš visų pusių ir tyrinėjmas geriau negu Prezidento įgaliojimai rašant teisės kursinį, kuris ačiū Dievui, bus tik pavasarį (vadinasi dar turiu apytiksliai 130 dienų visapusiškam išprotėjimui), ima ir dingsta. Arba vengia. Įskaudina visiškai apie tai nesusimastydamas. Arba dar velnias žino kas atsitinka, bet ne į gerąją pusę (ak, tos moterys ir jų potekstės ieškojimas, kur jos tikrai nėra). Tada mintys ima ir rėžiasi į tave panašiai kaip girto Šustausko vairuojama mašina į fūrą (būtinai reikės pažiūrėt tą laidą). Pasijaučiu apsėsta ir nieko nebevalgau, nes pradeda pykinti. Blogai. Aš taip mėgstu valgyt.
Savaitę gyvenu kaip zombis. Kalbu. Skundžiuos (kaip visos lietuvių bobutės; baisu, kas bus senatvėj?). Slampinėju. Vegetuoju. Ir vis galvoju. Stebiu savo žiurkę narve ir galvoju, kad ji, ko gero, laimingesnė nei aš (išskyrus tuos atvejus, kai pamirštu ją pašert, o taip būna gan dažnai).
Kaip sako mano dėstytojai, ir ką tai suponuoja (suprask, prie ko tai priveda, galima tą pasakyti daug paprasčiau, bet jie gi teisininkai, o Lietuvoj TAIP svarbu vartoti daug niekam nesuprantamų žodžių, kad atrodytum protingas)?
Kiekvienas tvarkosi, savo galvą kaip išmano (bėda, kad daugelis iš vis to nedaro NIEKADA). Aš mėgstu viską sušluoti, bet dulkes būtinai pakišu po kilimu kaip multikuose. Atseit, va, švaru, nieko nežinau. Ir dar visiems paskelbi, kad viską susitvarkei, kad, gink Die, nepakaltintų nevalyvumu.
Sunku pradėti.
• Kompiuteriniai žaidimai (man butų gaila 4gb). Pvz, mano geriausia draugė Indrė žaidžia Quake ir klauso Technical Itch. Pikta. Bet veikia. Counter Strike nežaidžia, nes kol užsiregistruoja, tai žiū, ją jau ir nušauna.
• Stebėjimas kaip žmogus užsiema mylima veikla. Šiandien klausiau, kaip vienas nerealus personažas groją fanką. Atpalaiduoja ir suvilioja. Suprantama, kodėl suvilioja, juk angliškai funk – the smell of people having sex;>
• Married with children. Per daug sezonų. Iš juoko gali plyšti pilvas.
• Bandymas kažką įveikti. Pvz, bandžiau vakare į iPodą (deja, ne mano) permesti video klipus. Nepavyko, bet azarto užteko.
• Dovanų darymas. Kalėdos – stebuklų metas. Gaila, kad negirdit man sarkastiško tono. Atsiprašau, bet Kalėdos Megoj yra jau nuo lapkričio pradžios. FU. Ypač, kai gyveni šalia prekybos centrų. Na, bet jie gi mus ir vienija, ar ne?
• Pagirios. Galvos skausmas ir džiūstanti burna šiandien užmušė visas mintis.
• Justin'as Timberlake'as. Į jį bežiūrint lieka tik noras pasi...
• Tokie filmai kaip DOA. Dead or Alive. Krūtinių ir užpakalių kokteilis plius muštynių grietinėlė. Logiką išjungi ir spoksai. Mylimiausiam grupiokui Adomui LAAAABAI patiko.
Nėr to blogo, kas... Sena ir patikima. Beveik reklama. Keista vakar diena buvo. Galvoje knibžda tikrai pikantiiškų epizodų, kuriuos man tiesiog būtina apmąstyti. Skaudėtų iš pradžių, po to juokčiaus. O tada jau ir dzin pasidarytų.
Bet ne. Nemąstysiu. Nei apie tai kas buvo, nei kas bus. Nei apie tave (tik truputį..). Palauksiu kol nusitrins vakarykščio tūso antspaudas. Re: fiction. Grojo hausą. Nemėgstu, bet kaipgi Kaune be jo. Atbukino. Vienoda. Hmz, o gal tada ir visai gerai buvo?