Veidai

Vakarais susigūžus,
Kai patalas šaltas ir vieniša,
Iš užuolaidų klosčių
Jų šešėlių margumo rašte
Susirandu kreivą veidą.
Jis ryškėja ir muistos nuo vėjo.
Bet niekas nežino,
Jog ten tu.

Nebijok, mažas vaikyti.
Išpūstas akeles užmerki.
Ten tik vėjas. Miegoki.

Iš pat ryto ankstyvo
Patalų vingiuose
Tave vėl randu.
Papasakot sapno skubu.
Bet nieks nesupranta,
Kad tik tau
Tai šnabždu.

Nubuski mažas vaikyti.
Tai tik sapnas negeras.
Ramus būki.

O pietums -
Manų košė ir tu.
Rašau šaukštu
Laišką
Kol ataušta.
Lig dugno sustingsta
Mano laiškas
Į veidą.

Nagi, valgyk, vaikyti.
Nežaiski. Juk mėgsti
Su braškių uogiene. Skanu.

Bet ir vėl nesupranta jie,
Kad visur - vien tik tu.



2007 03 18