Noriu pabūti viena. Sugrąžinti save. Pasmerkti, išteisint, sužlugdyt ar pasididžiuoti. Viskas buvo lyg ilgas maratonas. Žvaigždyne gęstu ir nykstu. Aš dar neradau... Dar ne, dar nenoriu matyti tiesos. Jis ne man, niekada ir nebuvo mano. Aš tik durnė be charakterio. Kas aš? Dulkė? Bejausmė kekšė?
Aš!
Aš privalau išgyventi, pamiršti viską ir iš lėto pradėti gyventi, juk jau laikas?! Taip.
Aš uždarai atvira.
Nesutramdoma plėšrūnė ar urzgianti katė.
Balandis be sparnu.
Meilė be geismo.
Aš jūra be krantų,
Ir laimė be šypsenos.
Kas tada tu?
Gal juodas mėnulis?
Verkianti mano ašara?
Nebesuprantami žodžiai?
O jie?
dangaus žvaigždės?
Praeities šešėliai?
Ir sunkūs deginintys jausmai?
Kas mes?