_slunkiaus užrašai_

Ta sutrauka man šiandien pasakė,
Jog esu tikras slunkius.
Iš kur jai, po velnių, žinoti.
Verčiau į save tepasižiūri.

Šimtas metų prėjo nuo tada,
Kai mums pavymui vaikėzai šaukdavo:
„Mėmė ir kuprelė,
Kokia graži porelė. “
O jis vis taip pat kvailai kikena,
Kai pasakau, jog man jos kopūstienės jau gana.