celėj

jis sakė man pajusk ką reiškia pasiilgti
išsikvepiančio kūno kvapo rytui auštant
arbatos šilumos pavakarėj iš dievo rankų

alsavimą vandens dalelių surinkusi lašuos
laiške ant popieriaus valtelėmis siunčiu
kad gautum ką tik atsikėlęs susivėlęs prisimerkęs

jis sakė man tėra viena vieta kurioj
galėtum slėpti savo mirtį ji ne už kampo
po žeme ne urnoj – savyj gali numirti niekam

nieko nepasakęs vėtringom dienomis
palaidais plaukais grįžtu surinkusi savyj laukų
mąslius kvapus aš iš senų kraštų žemėlapius

parsivežu senas raides valstybių trafaretus
kur imbierais kardamonais atėnės deivės
žydi jis sakė man nerasi nieko kas pats

susinaikina t u š č i a grįžau iš ten kur
laukia mano žingsnių – vieta – ją skiria
vandenų gyvenimo etapai lapų krytis žemoki


balso virpesiai – girdžiu tu nori vėl sakyt
pajusk ką reiškia pasiilgti kai išplėši lapus
istorijos iš gyvasties tėra viena vieta kurioj

nelaukia niekas – pavirsta kalkėmis klastotėmis
diena susirenki save iš skersgatvių trapių stogų
ir krešulių smiltainiui vienuolyno išauginus tylą