Vasaros pievoje vaikšto vabzdžiai,
Dainuoja ir groja smuikais žiogai.
Drugeliai galvoja, juokiasi linksmai,
O sraigės svajoja gyventi gražiai.
Boružėlė pakampy,
Sėdi, tyli.
Boružėlė verkia, liūdi ji maža,
Dingo jos mamytė:
Šast ir nebėra.
Pasakoja draugei savo problemas,
Vargšė boružėlė be mamos yra.
Cypia, verkia ji mažoji,
Nieks nežino ką daryt.
Štai nusprendė visa pieva jos mamytę sugražint.
Boružėlei sužnojus šypsenėlė jos veidei,
Ji nudžiugo, ji žinojo, kad draugai šalia yra.
Skruzdės armiją sukūrė,
O drugiai bėgioja laksto jie jos nepaliks tikrai.
Sraigės stovi sargybėlėj,
Nesitrauks jos nė už ką.
O boružė ta mažoji skelia žinai pievos šeimai.
-Ei visi manęs klausykit ją pačiupo vabalai,
Ačiū jums už šią pagalbą,
Ačiū didelis tikrai.
Vabalą mes suvedžiosim aš jumis tikrai tikiu.
Vabalai pakėlė triukšmą sužinojo apie tai,
Ką gi rezga tie mažučiai, tie mažučiai vabzdžiukai.
Jie motulės nepaleis,
Jie ją tik pasinaudos.
Štai jau karas karas vyksta,
Kovoja skruzdės ir žiogai.
Boružė šypsosi pamačius,
Kad jos mamytei viskas gerai.
Štai boružė su mama,
Štai jau karas baigtas.
Nugalėjo ta šeima,
Kur* tikrai mylėjo.
_________________________________________________________
*kur žodis reiškia kuri.