Kelionė

Keliauju aš su svajonėm
Per purvina savo gyvenimą.
Jos ryškios, turtingos ir beprotiškai slidžios
Gąšlios, bet vienišos kokios.
Pasiklydusios džiunglėse melo,
vėtrų ir negandų išplaktos,
Mano svajonės spalvotos,
likimui atkišusios kruviną špygą.

Atiduoti duoklę gyvenimui,
Priverstos brautis per nebūtį.
Jei paskęstų nors vienas lašelis vilties
Man tektų tik gyvenimo duženos.

Norėčiau paklausti lemties:
-Kam pragaran mane tu tempies?
Ten mano svajonių spalvotų
laukia  tik tyli nebūtis....