Surijai

Surijai visą polėkį,
Sutrypei įkvėpimą,
Į didelę kartoninę dėžę palaidojai žodžius ir pleistru užlipdei...
Geležim apkarstei sielą.

Sakai žiūrėt baltai arba juodai,
Mest į šalį blaškančias spalvas.

Tavo juokas pamojavo paskutinei tyrai mano minčiai
ir parlydėjo sveiką protą namolio...

Sudužo viduj porceliano pilys,
griuvo krištolo svajonės,
suplyšo šilkinė Mūzos suknia,
išskrido Pegasas tolyn...

Likau nuoga stovėt...
Tik dar balnoja tavo ironiškas juokas mano žirgus
Ir veja juos tolyn... tolyn...
Likau nuoga. Pati sau svetima.