platumos gyvenimo

Au, au, au,
sako tas kuris išlaikė egzaminą, jau
šiandien pusė penkių, o mano širdis vis dar neužmiega.
Ji blaškosi po nykų kambarį, laukia lemtingos sekundės, kai nutrūks balsai, o siela sako; “kelkis ir pažvelk į saulę raudonomis akimis.”

Jis kaifuoja ir nenustygsta vietoj, jis galvoja kad sapnuoja,.. jis kaifuoja...

Malonus jausmas užlieja mano pėdas - jos visos rieda,..
į himalajų viršūnę!!!,
į orgazmo beribes platumas...

Į platumas, kurioj ganosi mūsų mintys išlaisvintos mūsų pančiu!!!,
kur mūsų svajonės tampa nerealybėmis ir jos išsipildo drąsiai,..

drąsiai, taip kaip nukrenta lietaus lašelis ant sužvarbusio asfalto
ir iškrenta snaigės ant suprakaituoto veido,..
snaigės sako; “labas vakaras žmogau!”,
bet aš nuo “egzų” pavargau...

Snaigės ištirpo, žmogus nusijuokė ir žmogus tapo snaige,..
ir pasakė; “malonu kai esi,.. gerai gyventi...”