Kai slyvų kvapus vėjo paviršiumi
Pavasaris atnešė -
Perlipau tavo pastipusių katinėlių armiją
Perplaukiau tavo tikėjimus
Dabar esu tikra -
Buvai mano septintas vyras,
O pats visad galvojai kad busi penktas mano sūnus
„Išsinerk moterie iš savo odos“ -
Kartą pasakei upės vandeniu plaudamas
Mano kojas.
Ir išsinėriau, palikau savo gyvatės žvynus
Lietui skalauti,
Tu baltu kūdikiu gimei
Paklausei kuo skiriasi karpis nuo stepinio driežo
Išaugai puse colio daugiau
Nei šimtalapis riešutmedis
Ir aš džiaugiausi -
Ugnim Sevilijos laukus nuklojus
Ir aš verkiau -
Kaip moterys niekad neverkia.
Nelaukiau kada iš karo grįši -
Tavo šermenis surengiau anksčiau.
Balta staltiese užklojau žirgus
Ant ežero salos palikau sūrio ir katilėlį
Auksinių -
O kai mirsi
Pelenais nepavirsi -
pilku debesim persekiosi
Tuos kurie laimingais negimė.
Tavo tylėjimas rytais pavirsta
Mano demonais
Jie auga po lova kartu su miegapelės vaikais
Ir tyliai aplink mano rankų pirštus vynioja
Raudoną laimės siūlą
Ir aš verkiu,
Kai rytais rasoja skardinio
Mūsų namo langai.
Baltas, kaip iš pieno plaukęs,
Nelaimingas lietaus žmonos pavainiki,
Didelėm žvejo rankom iškėlei mane pažiūrėti
Ar ilga eilė iki dangaus vartų.
Įsikibau į tavo šonkaulius
Maniau surasiu tavo širdį.
Atėjai vakar, išėjai kai lijo
Vėl ateit pamiršai
O gal dėl to,
kad širdies tokios kokią
turi žmonės tu -
Neturi
Aš tavo liežuvį į grikių miltus sumalsiu
Iškepsiu amžinai kalbantį meduolį.
Ar negirdi kaip žuvėdros tavo vaikus ryja?
Eini tyliai laukais mandarinų kilimu
Nuklotais
Mano laiptais lipi kad lengviau pasiektum savo Tėvo rojų
Tyliai, kai aš verkiu
Taip kaip moterys niekad neverkia.
Pavadinimas su kuriniu visai nesisieja. O ir pats kurinys... Kaip supratau, tai dar vienos pamazgos ant vyriskosios gimines. Tegu bus, tik nieko ypatinga (buna ir "geriau":)..) Atskiros eilutes visai nieko; mazdaug po viena is kiekvieno posmelio..
Yra gerų vietų, bet labai daug persistengta: kūrybingumas liejasi per kraštus, bet daugely vietų tas išradingas siurrealizmas neįprasmintas, nejauti jo būtinumo. Yra ir sakinio perkrova, daug nereikalingų žodžių.
Em. Nesakysiu, kad nepatiko, bet... yra minusų. Bent mano subjektyvumas čia jų randa. Mano galva, nors įvaizdžiai, men.priemonės ir yra gana įdomios, bet pats kūrinėlis... per ilgas. negalėjau tinkamai susikaupti, vieną strofą perskaičius nesinorėjo kitos. Rodės, jog prozos tekstas buvo bandytas išskaidyti eilutėmis ir paversti lyrika. Na taip, egzistuoja "prozinės eilės", bet šiuo atveju, mano nuomone, ir tai neišpildyta. Apgailestauju, jei mana nuomonė žeidžia.