Tai ilga istorija... Ilga istorija su daugybę ašarų ir juoko. Su pasakiškai daug meilės ir neapykantos. Nesvarbu, kas buvo prieš tai, ką jie vienas kitam padarė. Svarbu tik tai... nesvarbu niekas. Niekas išskyrus jausmus. Sakydavo: „jūs keisti... “ Na ir kas? Niekas į tai nekreipdavo dėmesio. Viskas vyko labai greitai ir, tarsi, suplanuotai. Buvo begalė barnių ir taikymųsi, buvo visko. Tačiau visa tai pamiršo ir Jis ir Ji... Gal... Visgi dabar viskas kitaip.
Ji paėmė telefoną į rankas. Meniu funkcijoje surado Jo telefono numerį. Ji skambina:
- O ką, jeigu Jis neatsilieps? O jeigu pakels ragelį? Ką aš Jam pasakysiu? Kad skambinu norėdama išgirsti Jo balsą? Kaip Jam paaiškinsiu, kodėl skambinu pirmą valandą nakties?
Jis sėdi namuose. Sėdi ant krėslo savo kambaryje. Sėdi ir laukia... Jis laukia, kol ims skambėti Jo telefonas. Žiūri į jį tarsi į aukso luitą, neliesdamas jo. Tik žiūri:
- O ką, jeigu Ji nepaskambins? O jeigu Ji net negalvoja apie tai? Jeigu Ji paskambins tik pasiteirauti, kaip sekasi? Ką Jai pasakysiu? Kad jaučiuosi siaubingai? Kad man trūksta Jos šilumos?
Ji - Staiga numeta ragelį. Išsigando. Gerą pusvalandį vaikščioja po kambarį ir vėl paima telefoną. Skambina:
- Viskas gerai. Aš tik noriu paklausti, kaip Jis gyvena. Tik noriu žinoti, kaip laikosi Jo artimieji ir draugai (signalas kviečia) tik... tik noriu išgirsti... Ne! Ne! Jis nesupras. Jis galvos, kad išsikrausčiau iš proto. Taip ir yra! Bet aš išsikrausčiau iš proto dėl Jo... Aš drąsi... Aš Jam pasakysiu...
Jis - Neištvėręs laukimo, čiumpa telefoną ir mesteli ant lovos. Atsigula ant žemės ir praradęs viltį ima skaityti knygą, jam nepavyksta susikaupti...:
- Ne, aš Ją puikiai pažįstu. Ji žino, kad laukiu Jos skambučio. Aš Jai pasakysiu, kaip jaučiuosi, paaiškinsiu, kas vyksta. Mes pasikalbėsim ir ji viską supras... Ji nieko nesupras! Ji galvoja, kad esu paskutinis kvailys! Bet juk toks ir esu! Ji niekada nepaskambins... antrą valandą nakties? Kurgi ne...
Ji vis dar laukia, kol Jis atsilieps. Signalas geras, tuo metu, kaip tik turi suskambėti Jo telefonas. Kitame ragelio gale pasigirsta: telefonas yra išjungtas, arba už ryšio...
Jis nebetenka vilties… Jo pirštai tiesiasi iki mygtuko telefonui išjungti…
Staiga siaubingai garsiai suskamba telefonas. Ji pabunda nuo siaubingo triukšmo kambaryje. Staiga išsiverčia iš lovos, galvotrūkčiais nulekia prie telefono, jį stveria ir:
- Klausau...
- Labas.
- Čia tu? Labas... Kiek valandų?
- Keturios... Ryto...
Jis išprotėjo – pagalvojo Ji – bet paskambino...
Nežinia ar jie tada vienas kitam viską pasakė. Kartais labai skubam, o kartais visiškai be reikalo laukiam...


Mildootja










