Rytinis partizanas

Iš už krūmų pasislėpęs
Per laukus, miškus, eglynus
Partizanu apsimetęs
Šliaužia depresas rytinis.

Nedrąsus, tylus, veikėjas,
Kad tave kur – prakeikėjau,
Prakaituotą ranką tiesia:
– Su Nauja diena, drauguži.

Štai tau svečias neprašytas,
Drebantis, šlykštus niurzga
Visą dieną pasiryžęs
Vis kur nors lydėt mane.

Tu, broliuk, nuo pat gimimo
Nepalieki manęs vieno,
Neapleidi, kai man bloga,
Aš ir tu – tikra šeima.

Sėsk prie stalo, tau arbatos?
Ši gražuolė man – žmona.
Tu toks liūdnas, nelamingas,
Tau taip bloga be manęs?

Netylėk, kalbėk, broluži,
Kaip šįkart radai mane?
Aš tą žmogų sudraskyčiau,
Tą, kur išdavė mane.

Ar ilgam, kiek pasiliksi?
Bliamba, vėl tas – nežinau,
Ką gi – būk, padėsi kurti
Nuotaikų juodas spalvas.