mintis vienakoja

Širdis sirgalė kokia
su silpnumu kovoja
klaidas dar kartoja.


O buvo ryški diena,
jų metuose ne viena
ir uostai laivų pilni.

Maniau man jau dygsta sparnai,
o pasirodo tik plasnojantys varnai
it sijonas susiklostavo.

Kai po kojom tvirti pamatai
ir kai žodžių sočių užkrimtai,
tai sienom ropoti nebesinori.

Čia daug lingavo girdėti vardai,
kad išplauks brangūs laivai
ten kur neapčiuopiami krantai.

O raganos bangos lūžta
ir šokčiodamos nešioja
mintį vienakoją.