Tranzuotojams traukiniai nestoja

Kai natos įsipins į elektros laidus,
Stygomis nuriedės traukiniai,
Nykščius žmonės ties neramiai.
Bejausmiams traukiniams tai neparūps...
Languose įrėmintieji težvelgs įkyriai,
Dar kažkas kraupiai klyks, sušuks...
Lenks šakas siaubo apimti beržai,
Pajuodėlių plikos galvos apsisuks,
Šaipysis nusirengę bėgiai, pravažiavę traukiniai...
Rinks tranzuotojai pamestus takus,
Ištroškus gers savo prakaito lašus -
Lietus tylės ir išdžius gilūs ežerai.
Glamonės savo linkstančius kelius.
Pasikarti augs šakos per aukštai...
Kalbins viršūnėj pasismeigusius paukščius.
Žiūrės į juos užjaučiantys dangaus skliautai.
Laukimas vers užmiršti kaltus žodžius,
Traukinius primins visi minčių garsai.
Stums į beprotybę stovinčius kvailius.
Nebeskambės pasidavusių keliautojų balsai -
Atsibos šimtąkart kartoti tuos pačius ketureilius,
Ir užsnūs ir nubus - prie kelio rymos grakščiai.