Kas barška konservų dėžutėj?

Šiandien mano gėlėtos širdies šaldytuvas prisipildė daugybe konservų dėžučių, kad mergaitė gyvenanti kažkur ten galėtų visada mėgautis tais mažias ir dideliais skanumynais, saldžiais, rūgščiais, aštriais ir visada netiketais jų skoniais. Kad galėtų praėjusių dienų skonį jausti kiekvieną nors truputį ilgesingą minutę, ir kad galėtų nepamiršti, kad kada nors ateis diena, kaip po žiemos kupinos uogienių ir marinuotų agurkų ateina įvairiausių šviežumynų derliaus metas, kai jos pasaulio parduotuvių lentynos lūžta nuo visokių skanumynų, kai ji galės ir vėl pajusti šviežų TO gyvenimo skonį. Kad galės ir vėl nors keletą žavaus gyvenimo akimirkų gyventi siurbdama tą juoką skambantį tarp senųjų namų akustikos, galės visiškai natūraliai girdėti būgnelio balsą paskestantį jūros dugne, galės glostyti garbanas ar kutenti masažuojamą kūną, užuosti tos ypatingos nuotaikos kvapą savo mažytėmis šnervemis. O jeigu ją ir vėl kas nors privers įsėsti į autobusą ir išvažiuoti, šaldytuvas dar kartą prisipildys spalvotomis konservų dėžutėmis. Ir barškės jose meilė gyvenimui...