galimybės

lyg atidavęs pajaustį –
rūstaus vasario lauksmo –
buvimą savo skausmui
šiandien lėtini –
o aš – tankioj tamsoj – įsmigusį į aukštį –
regiu vien troškų dangų violetinį.

-------------------------------------

tuštumoje  vis labiau –
raibiliuojant vakaro šešėliams –
ir juodbruviams spinduliams –
laikų ir formų šviesai
nesirenku tamsos
ar nakties galimybių –
turiu tik vieną...

tai nereiškia –
kad užgęsus paskutiniesiems
dvasios spinduliams –
reiktų ieškoti kitos –
dėl kurios turėčiau Tavęs atsisakyti –
aš ja tikiu...

prasisklaidžius balzganam
pavasario rūkui –
turėdamas
Tėvo tikėjimą –
lyg gilų šviesos slėpinį –
ar ryto aušrą
renkuosi kelią į Tave –
gyvą vitalinį buvimą...

juk dėl meilės tampu tuo –
ką pasirenku –
ką veikiu –
ir nuolat esu jos drąsinamas...

ir jau dabar
“Aš esu su Jumis per visas gyvenimo dienas
iki pasaulio pabaigos”.