Pamišimas

Maitina gerai. Iš viskio stiklinės.
Ir migdo kaip kantrūs pirmagimio autoriai.
Dar leidžia sapnuoti ne vien apie karą.
Beveik įpratau prie begarsės lopšinės

Ir nugara jaučiamo amžino žvilgsnio,
Lyg būčiau išstumtas iš didelio būrio
Vaizduotėje tylinčių tų, kurie turi
Prisukti raktu mano žodį ar žingsnį.

Nesikalbam šiaip sau, be didelio reikalo.
Sapnuojamės, pasivaidenam, nežiūrim
Į veidus, bet tik todėl, kad neturim,
Ir laukiam nubusti pakenčiamo laiko.