Nosies tiesumu
palei baltas
linijas-
mažus kelio laiškus-
lekiu,
lyg norėčiau
aplenkti laiką-
bėgu?
Tarp beveik sudūlėjusių
protėvių rakandų
(susiglaudusių surūdijusiais
skruostais)
surandu žiogelio didumo
vertybes-
įsispraudusias tarp
lygintuvo ir patefono-
sodinu ir laukiu-
žiūriu, kas
užaugs.
Tikiuosi neperliejau.