Prisiminimai žuvusios aistros

              Aš gimiau Tavo sielos šlamėjime,
              Išaugau iš mėnulio dalies,
              Pieš daugiau, nei išvys mane žmonės,
              Prieš mažiau, nei save pažinau...

Aš gimau, kad likimui apgavus
Patikėčiau iš naujo Tavim,
Po šitiek paukščių čiulbėjimų,
Po šitiek dūžių širdies.

                  Pažinau aš Tave Tau nežinant,
                  Kas įžiebti galėjo laužus,
                  Pažinau aš Tave vandenyne,
                  Tarp koralų raudonų sparnų.

Išėjau, kad šiandien mano vardą
Šaltos bangos nuneštų gilyn,
Sugrįžau, kad priminti galėčiau
Visa tai, ką nešiojau savy.

                  Prisiminimai, miražas ar sapnas,
                  Šiai dienai tai nesvarbu,
                  Visa tai kas yra ir kas buvo
                  Lai neša žuvėdrų sparnai...