***

Kažkur varpeliai tyliai skamba
Japoniškai subtiliame ūke.
Einu basa per žemės randus
Kas žingsnis rinkdama save.

O tu kažkur mirkai blakstienas
Skabydamas man lelijas.
Palietęs švelnų baltą žiedą
Godžiai geri jas į save.

Palik. Nereikia man jų tvaiko,
Jis tik paaitrins man žaizdas.
Geriau nueik po baltu ąžuolu
Ir man dvi kalijas atnešk.