Nereikia smilkalų-
išsmilksiu pats
nudriskusių beržų
tošyną įsiklojęs –
nei debesų nereiks
baltosios laisvės
nei laivės
upės juostoje ištirpstant
atgulsiu tik-
ant nutašyto beržo,
sula tekės,
sudrums ją pelkių vėtra-
atgulsiu akmeniu,
kad ištašytų akį
aklai per naktį-
išnokęs pilnatim
grįš sėjos metas.