Tremtis yra baisus dalykas. Niekas nenorėtų būti ištremtas į nežinomas vietas ir būti nevalgęs kai ip buvo Daliai.
Dalia buvo ištremta į Sibirą, prie Paptevų jūros, 1941metais, birželio 14 dieną. Mane stebino merginos noras mokintis tremtyje, kai mokslas buvo nereikalingas. Juk tremtyje esi įkalintas barakuose, jokių universitetų sibire nėra. Mane stebino jos drąsa ir pasiaukojimasdėl mamos. Ji išdrįso vogti iš sandėlių, o tai yra nusikalstama. Bet aš palaikiau ją, nes artimiausi žmonės svarbiausi gyvenime. Be to, mano manymu, serganciai reikia daugiau priežiūros ir šilumos.
Man tokia literatūra yra baisi, nes joje pasakojama baisios, siaubingos istorijos, bet mane žavi tremtinių noras išgyventi sunkiomis sąlygomis.
Manau, kad tokias istorijas reikėtų rašyti tik istorijos knygose, nes tremtis yra istorijos dalis. Be to reikėtų praleisti bjauriausius kadrus, kurie vercia pasijusti blogai.
M. Jau aš apie esė mažai nusimanau, bet, kad čia ne esė tikrai atskiriu. Net ne straipsnis. Kažkaip... ;< Nereikia pykt, bet pasitikinčio penketukininko rašliava.