tipenimas

katinas kas vakarą prieina blakstieną
du vandenis skiriančią

tik iš įpratimo letenėle paliečia kartais nagučiu
pakrapšto pažiūri ar tvirtas

vandens raibuliavimas ar blakstiena
perneš jį be ratilų per tylinčią

pamiškę kurioj nesivolioja nė vienas
smuikas tik strykai intymiai sušalę

blakstiena įmeta žybsinčias akis o kailis
išplaukia į krantą miniatiūrinėm žvaigždėm aplipęs

katinas kniaukdamas keliskart nusikeikia
vieną kitą butaforiją it komjaunuolio medalį

išspjauna vos liežuvio nesusipjaustęs
nusičiaudo matyt ne iš to vandenio atsigeria vis.

ir taip kas vakarą juočkį mačiau kol
aukštyn žiūrėjau.



2007-03-07,
Klaipėda