subiniuotos kamanės traškina stiklą
ant palangės kai tumpa subintuotą žiedulį rinkt
ir taip nuo pelargonijos krūtų į saldų
ir atilsiui vėluojant jau puse kojos
pažadas būti prieš plastinę chirurgiją dienos
po nakties ištrūko siūlais iš šakų
bet įdegis ir idiotas ir nuomaras jau čia
supamajam krėsle galvą į lango stiklą bumsi
tokia proto elastika estetiškoje beprotybėje
ir gaila ir gaila taip savęs kūdena gimusio
įsigraužusio į krėslo sėdymają nematomam kine
po varpa užsuptam būčiai kinivarpos tapatume