tuštybės karpinėlis

trupinius nuo stalviršio
nuuostau

matos tavo purvas
panagių
nors tai ir fikcija

šiukšdančiu suknelės mostu
prie tavo koju
origami gulbėmis
gulu

baltu
krakmolo kalnieriu
smėlį rieškomis barstai
mane jaukint

ir man bent vieną
žiedą diktą
saulašarės
sušerk

nekirpk