Pavasaris - bitytės mano mielos
Dar dieviškiau ir už paukščius dainuoja.
Išreikšti jausmui, kur užplūdo sielą,
Net žodžių tinkamų nesugalvoju.
O jei rimtai, tai visgi pasakysiu-
Iš džiaugsmo pavirtau į naivų vaiką,
(Jeigu užaugusi buvau iš viso)
Nes viskas taip pakito nuo to laiko,
Kai pirmą bičių spiečių sugavau,
Tiksliau - tai jis mane sugavo,
Taip apkerėjo ir suintrigavo,
Kad aš visa jau bitėms priklausau,
Mat priėmiau gyvenimą kitokį,
Įdomiai bičių sutvarkytą-
Dabar žiemom virstu į lokį,
Pavasariais - į bitę.