pavasaris

Kai šįryt pramerkiau akis - pavasaris!
Puodelis žemuogių arbatos, vaflis.
Nespėjus saulei patekėt aukštai
Duris užrakinau aš tyliai,
Kad nepažadinčiau tylos,
Kad rūko dar neišsklaidyčiau...

Ir štai užklupo netikėtai
Bespalviai perlai iš dangaus.
Gerai, kad skėčio neturėjau -
Galėjau visa tai pajaust...

Jie prausė mano veidą,
Įkrito prie stoties balon.
Norėjau pamatyt save iš ryto,
deja, iškraipė ir šešėlį jo.

O grįžtant švietė saulė,
kurios aš nemačiau šįryt.
Dabar akis užmerkiu...
Jaučiu pavasarį kasryt...