Asfalto gėlės

Ore pavasario akordai-
varžybos snaigių su žaibais,
akmuo asfalte atsitvėrė
nuo jo didėjančiais plyšiais.
Akyse nerimas išpiltas,
kasnakt iki pirmų gaidžių,
mėnulio pilnas užtemimas
šviesus su rožiniu šydu.
Naktinės kačių serenados
betoninių trobų miške,
tie jų garsai, net širdis dreba,
iš proto išveda mane.
Koks keistas Verterio efektas-
kančios ištroškusių jausmų,
be tavo valios tau įdėtas,
pamėgdžiot norisi kitus.
Septyniamyliais batais bėga
link debesų šlaitais kalnų,
šafrano salsvą kvapą skleidžia
banga pražydusių varpų.
Tos krokų kyšančios taurelės,
pražiotos saulės bučinių,
kasdien akis į dangų kelia-
kodėl gėlių nėr ant stogų?
Negyvos blizga namų akys
su baimės atspindžiais stikluos,
geltono pienės žiedo laukiu
šaligatvio kreivuos plyšiuos.