Nusitempiau aš jį į plytų lovą
Ir nardžiau po jo prakaito lašus.
Šalia stovėjusi išpampus sofa,
Prisotino jo patalus šaltus.
Jis klykė ir net aimanavo,
Norėjo dingt iš mano siautulių,
Bet buvo jis trapus ir silpnas,
Nes liko prie manų nuogų akių.