***

... braidydavau  gatvių mozaikomis,
Visur, kur nuogom pėdom žengta,
Rožėm apaugęs grindinys
Virsdavo antkapiniais paminklais

O jie, vienadieniai, susigraibę tikėjimo likučius,
Sočiai pietavę, atgręždavo veidus į rytus
Ant kelių purvan krisdami atgailavo
Tikėdami, kad Kaukių valdovas, pamatęs save,
Užmirš apnuoginti mirtingųjų veidus

Manė jį girdint giesmes giedamas
Bet ausys Aukščiausiojo sutvertos
Tik mano arfos skambėjimui,
Tik duslioms šiaurės vėjų dainoms,
Pašaukus Rytį, pašvaisčių žiedlapiams,
Teptuko potepiais dažančioms tobuliausią jo tvarinį
  …amžinam tylėjimui…