aš tavo geiša imperatoriau
ir nesvarbu kad dar žolės nėra
per baltą žemę basomis atbėgu
nors tu vis tolsti tolsti o audra
garsiau skanduoja kovo pradžią
ir paukščiai neša
vėjo skundą snapuose
dar tik sakuros žiedus krauna
ir plaukia jaunaties laivai
per baltą žemę basomis atbėgu
ir nesvarbu kad dar žolės nėra
aš tavo geiša imperatoriau
drugelio sparno atplaišėlė
sušalusiam rasos laše