Palik šaltas grindis, jau aušta.
Ko ieškojai drėgnam nakties urve?
Ir vėl kaip gyvatė šliauži iš ten i savo lukštą.
Ten ne Jis tau mojavo tamsoj,
Ten ne Jo šilumą uodei.
Ir dabar ašaros dainuoja tau ant veido,
Kaip rūsio vyturiai...
Nes ten ne Jį, o Dievą matei.