pabėgimas iš smėlio laikrodžio

kai prisirpsta oras ir sprogsta
kažkieno karo bombos kampučiuose
rūbų jaučiu tavo kvapo skeveldras

kvapniąsias eglių rakštis inkile
aš be landos tūnau ir neriuosi
gyvate pats iš savęs skubinu lauk

o vakarop tik pro plyšius vėjai
glosto užuolaidų rankomis galvą
žvakės mano blakstienas pernykštę žolę

svyla plaukai delnai diena ilgesinga
smarve skverbiasi vidun ir kosti
laikrodis keturias o gal saulėlydį

bet niekas nenužengia iš rankų
neperžengia likusio kiemo nuo anapus
girdėti smiltimi paskutine bitę nešiną

------------------------------------
truputį kopinėju amžinybę