debesimi žvejoju
po žeme nunėrusį
pavasarį neriantį
akim atvirom ir
lietus nuleidžiantį
taip kaip nykstančios akys
ten gimsta gėlės ir
neršia žuvys ten
nertum nuo savęs ir
žiemos kailinėlių
pavargęs bet lauki
ant debesies užtroškusio
lyti tik sningančio
užmeti nuorūką
baloj ir lauki ant
debesies užkimbant