Pažinojau aš taksi
(Važinėjot gal visi)
Būdavo jinai tada
Geltona lyg citrina
Ten sėdėjo pikti dėdės
Nepatogios buvo kėdės
O dispečerė baisi
Šaukdavo: "Čego? Taksi?"
Daug jau laiko nutekėjo
Daug lapelių nubyrėjo
Bet dabar taksi sutikęs
Aš jaučiuosi net sutrikęs:
Ir raudonos, ir geltonos,
Baltos, žalios, storos, plonos,
Kiek prisiveisė - baisu!
Sėst į vidų - nedrąsu...
Toji barška, šita - dvokia,
O ana, brolau, brangoka,
Tik dispečerė - teta
Jau nebe tokia pikta
Ji pakėlusi ragelį
Prisitaiko kiek tik gali:
"A kokia tian gatvė būtų?
Vyskas aišku, gatvė Rūtų...
Nū, tai būs mynučių dešimt
Jei palauksit - tai paviašim...