Skaudžiai baltos kojos...

Skaudžiai baltos kojos
lieso senio,
iškilmingai brendančio į upę,
stuburo kroliai,
kai palinksta
prie vandens
kaip šventei
negražus

Nėr vaivorykščių.

Tik tavo baltos kojos,
varo seni,
kyla virš vandens,
perregimos, vaiskios.
Tik žolė,
kurią ką tik nupjovei,
tik ta karvė,
glostoma atbėgusių vaikų,
atrajojanti
ir žiūrinti į dangų.